- kūrinimas
- kūrìnimas sm. (1), kū̃rinimas (1) Als → 1 kūrinti: 1. Su menku kūrinimu puodo neužvirinsi Ėr. Nežinau, kaip čia su kūrìnimu [krosnies], ar dėt malkų? Krok. 2. Ale ot gauste džabos (pylos) nuo to žmogaus už torpių kū̃rinimą KlvrŽ. Auk-kura-s „aukų kūrinimo (= deginimo) vieta“ K.Būg. \ kūrinimas; iškūrinimas
Dictionary of the Lithuanian Language.
